Kauno pedagogų kvalifikacijos centre veikia neįprasta paroda. Siuvinėjimo, dygsniavimo technika sukurtos 10x15 cm dydžio „vizitėlės“ traukia ir džiugina akį.

 Vizitėlės – pasipriešinimo liudininkės 

„Vizitėlės“ – herojiškos istorijos kuklios skiautelės, primenančios išlikimo paslaptį, telpančią dviejuose žodžiuose – TIKĖJIMAS IR PAREIGA.

Tai originali lietuvių tautodailės rūšis. Šie nedideli siuviniai primena atvirukus su įvairiais, dažnai patriotiškais įrašais ir simbolika. 1941–1953 m. jas kūrė kalėjimuose ir lageriuose atsidūrusios lietuvės moterys, taip pažymėdamos okupuotos tėvynės reikšmingas datas, savo gyvenimo įvykius arba tiesiog tokiu būdu išreikšdamos savo būseną.

Kalinės jas kurdavo iš tamsaus satino („Paaukojom vieną paltą ir išsidalinom jo pamušalą siuviniams,“ prisimena buvusi lagerininkė); tekstas ir piešinys buvo išsiuvinėjami spalvotais iš skarelių, šalikų ištrauktais siūlais. Vizitėlių formatas buvo įvairus: nuo mažiausios 45x32 mm miniatiūros iki atvirlaiškio dydžio skiautės.

Drauge su vizitėlėmis pokario Lietuvoje plito ir kiti kalėjimuose sukurti rankdarbiai: siuvinėti prisiminimų sąsiuviniai, albumėliai, krepšeliai devocianalijoms laikyti. Nelengva buvo šiuos „laiškus“ perduoti į laisvę arba juos išsaugoti. Paprastai draudžiamo meno kūrinio savininkas jį įsiūdavo į „šimtasiūlę” – viršutinį kalinio rūbą. Vincas Kriaučiūnas Vilniaus kalėjime gautą siuvinį taip išnešiojo 10 metų, o Antanas Radzevičius net 12 metų.

Sunkiausia siuvinėti buvo kalėjimuose ir paskirstymo punktuose, kur buvo griežtai draudžiama ne tik siuvinėti, bet ir turėti siūlų ar adatą; lageriuose buvo lengviau. Daugiausia vizitėlių išsaugojo Suvalkijos ir Dzūkijos moterys.

Vizitėlės pakeri neįprasta spalva, piešiniu bei tekstu. „Mes aukojame savo jaunystę, kad Tėvynė alsuotų laisvai”, „Sudiev, tėviškėle tu brangi“ – skelbia neįprasti kalinių laiškai į laisvę. Šių įrašų dėka jos yra laikomos tautos dvasinio pasipriešinimo ženklu.

Šiuolaikinė „vizitėlė“ – Europos istorinei atminčiai pažymėti

Žodžio, nuomonės ir įsitikinimų laisvė šiuolaikinėje Europoje yra fundamentalios vertybės, tačiau įvairių konfliktų akivaizdoje jas tenka nuolat ginti. Norint laisvai skleisti informaciją svarbi pagarba Europos kalbų įvairovei, todėl visos Europos Sąjungos šalys narės rugsėjo 26-ąją mini Europos kalbų dieną.

Kasdien siųsdami šimtus mobilių ir elektroninių žinučių, naudodamiesi interneto privalumais net nesusimąstome, kad toks be galo greitas komunikacijos kanalas teikia didžiulę kūrybinę, ekonominę ir socialinę vertę šiuolaikinei visuomenei.

Tačiau akimirkai atsijunkime nuo virtualios komunikacijos erdvės, sustokime ir pagalvokime, o kas šiandien svarbiausia globaliame pasaulyje: kokie šiuolaikiniai tautiniai ir tarptautiniai simboliai, žodžiai ir palinkėjimai išreiškia mūsų vertybes ir ateities lūkesčius. Kokią žinutę išsiuvinėtume šiuolaikinei ir ateities Europai?..

Kauno miesto savivaldybė kartu su vienuolika tarptautinių partnerių organizavo projektą apie jaunuolių įtraukimą į aktyvų visuomeninį ir profesinį gyvenimą, kartu surengė istorinės atminties tarptautinę parodą „Vizitėlės – dygsniuoti laiškai Europai“. Parodos partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas, Kauno Europe Direct informacijos centras, XXVII knygos mėgėjų draugija.

Paroda Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje, II aukšte, veiks iki 2016 m. sausio 15 d. darbo dienomis  nuo 8 iki 17 valandos.

Maloniai kviečiame aplankyti

Additional information