Kauno pedagogų kvalifikacijos centre vyksta mokytojos metodininkės Editos Steponavičienės mokinių kūrybinių darbų paroda „Gegužinė“. Mokytoja Edita dalijasi mintimis kaip kilo idėja surengti šią parodą:

„Šiandieniniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, su telefonu rankose žaisdami kompiuterinius žaidimus, nes jie auga technikos tobulėjimo laikotarpiu, kuris kiekvieną dieną atneša mums ką nors nauja. Bet, deja, mes vis mažiau prisimename senovines lietuvių agrarines šventes, kurios buvo svarbios mūsų protėviams.

Norėdama, kad mokiniai plačiau susipažintų su lietuvių senovinėmis šventėmis, jų svarba mūsų tautai, nusprendžiau suorganizuoti projektą, kuris plačiau atskleistų mokiniams karšto tradicijas, papročius, istoriją.

Iš pradžių per lietuvių kalbos pamoką su mokiniais plačiau aptarėme pavasarines senovines lietuvių šventes (Kaziuko mugė, šv. Velykos, Jurginės, Sekminės), aptarėme, kada ir kaip jos buvo švenčiamos, išsiaiškinome jų reikšmę. Muzikos pamokų metu dainavome darbo ir piemenėlių dainas. Vėliau mokinių paprašiau, kad dailės pamokai atsineštų vienkartinių medinių šaukštelių ir šakučių, kurių įsigyti galima maisto parduotuvėse.

Vaikai mane nustebino ir nudžiugino, nes į pamoką atsinešė skirtingus medinius įrankius, kuriuos jiems nupirko tėveliai. Aš pagalvojau, kad tai dar įdomiau, nes darbeliai nebus visi vienodi. Ši pamoka mokiniams suteikė daug džiaugsmo, nes leido patirti naujų įspūdžių. Vaikai turėjo piešti ne ant popieriaus, bet ant medinių šaukštų, šakučių, mentelių. Mokiniai kūrė žmogeliukus. Kai kurie puošė juos siūlais, kūrė jiems drabužius iš popierinių servetėlių, naudojo medžiagines juosteles, lipdė jiems kepures iš šiaudelių. Vienas berniukas priėjo ir padėkojo už tokią įdomią pamoką.

Visi kartu galvojome, kaip šiuos darbelius pateikti, nes jie yra mediniai, tai ir darbų pateikimas turi būti kuriamas pasitelkus natūralias liaudiškas medžiagas su nacionaliniais lietuvių liaudies motyvais. Darbelius išeksponavome rėmeliuose. Vienus rėmelius puošėme gintarais, kitus – medinėmis arba džiovintomis gėlėmis, kūrėme raštus iš kavos ir kakavos, lipdėme gėles pasitelkę į pagalbą džiutą ir tvoreles, naudodami medinius pagaliukus. Šie darbai buvo kuriami, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, pageidavimus, nuomonę, skonį, kūrybinius įgūdžius.

Manau, kad tokie projektai suteikia vaikams ne tik daug gerų emocijų, kuriomis jie pasidalina su savo šeima parėję namo. Tokie darbai suteikia daug įvairių žinių, kartu dirbant leidžia geriau pažinti vieni kitus, reikalui esant, padėti, o svarbiausia, leidžia prisiliesti prie savo tautos tradicijų, papročių, neleidžia jų pamiršti, suteikia galimybę išsaugoti Lietuvos savastį bei duoda didelį supratimą, kad kiekvienas iš mūsų esame Lietuvos dalis ir nuo mažų dienų turime prisidėti prie jos istorijos išsaugojimo ir ateities puoselėjimo.“

Additional information