Metamorfozės 3. Mes

Kauno menų darželis „Etiudas“ mini dvidešimties metų sukaktį ir pristato trečiąją projekto „Metamorfozės“ parodą „Metamorfozės 3. Mes”. Pirmojoje parodoje 2003 m. eksponuoti dideli skulptūriniai objektai. 2008 m. vykusioje antrojoje parodoje „Metamorfozės 2. Portretai”- asambliažai. Šioje ekspozicijoje pristatomos 45-ios vaikų, pedagogų ir kitų darbuotojų kurtos struktūrinės erdvinės kompozicijos. Visų trijų parodų eksponatai buvo sukurti tik iš nereikalingų daiktų, buities atliekų. Taip ne tik ugdomės ekologinį sąmoningumą, savitą kūrybiškumo aspektą, erdvinį mąstymą, bet ir demonstruojame meno iš atliekų estetiškumą, kurio labai trūksta panašaus pobūdžio ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų parodose.

Projekto dalyviams pasiūliau sukurti po mažą žmogaus figūrą iš vielos, suteikti jai savitą judesį, apipavidalinti pasirinktomis medžiagomis ir „aprengti“ mėgstamomis spalvomis. Su vaikais apsvarstėme kasdieninėje veikloje atliekamus įvairiausius judesius ir pradėjome darbą. Mažieji figūrėles iš vielos lankstė intuityviai ir energingai. Per vieną dailės veiklą jie išlankstydavo dešimtis judesio variantų. Judesys vaikams - linksmas žaidimas, sportas, šokis, vaikščiojimas, bėgiojimas lauke su draugais ar netgi batų raištelių rišimo procesas - toks sudėtingas ir svarbus ikimokyklinukui. Suaugusieji, kaip žinia, pasižymi racionaliu mąstymu, todėl daugelis vaizduojamą judesį sugalvojo iš anksto ir dar pasitikslindavo: „Ar sėdėjimas ir gulėjimas yra judesys? Ar galėčiau judesiu išreikšti savo vietą tarp vaikų ir tėvų? Norėčiau pavaizduoti švelnumą.“ Taigi, dauguma suaugusiųjų judesį išreiškė kaip vidinės būsenos atspindį. Tai patvirtina jų darbų komentarai. „Dabar aš tokia esu, bet vakar buvau kitokia. Aš visada noriu būti pirma ir visada balsuoju „už“. Mano poza kaip jogo, bet kodėl aš čia tokia dygliuota? Čia ne aš, o mano vyras Petras. Jis panašus į skorpioną. Kai buvau jauna, labai mėgau šokti. Jei mano mokytojas būtų buvęs toks, kaip garsusis XIX a. baletmeisteris M. Petipa, dabar aš būčiau garsi balerina“.

Objektus apipavidalinančios medžiagos atspindi išorinę formos specifiką. Suaugusieji, naudodami tam tikrus vienos rūšies elementus, ieškojo savitų plastinių formų. Vaikai ant figūrėlių klijavo įvairias skirtingas medžiagas. Jiems buvo smagu žaisti ir improvizuoti su gausybe įdomių elementų.

Sukurtas žmonių ir pasakų herojų figūras jungėme į vientisas struktūras, vadovaudamiesi darbuose naudotų medžiagų panašumu, spalvine gama. Gimė įdomios ir netikėtos struktūrinės kompozicijos, primenančios fantastinius augalus, paukščius, namus.

Rengimasis šiai parodai mūsų bendruomenei buvo ne tik įdomus kūrybinis procesas, bet ir apmąstymų kupinas laikas. Kokie buvome prieš 20 metų ir kokios mūsų metamorfozės dabar? Aišku viena: kad ir kokie esame individualūs, nepakartojami, mes susieti vieni su kitais. Tai - mūsų kasdieniniai ryšiai. Kartais galbūt sudėtingi, bet labai svarbūs.

Parodos kuratorė, menų darželio „Etiudas“ dailės pedagogė mgr. Lina Statkevičienė


Kauno menų darželiui „Etiudas“ 20 metų.

Vaikų meninio ugdymo konsultaciniam metodiniam centrui 10 metų

METODINIO DARBO PATIRTIS nuo 1993 m.

Vaikų ugdymo patirtimi dalinasi įstaigoje ilgesnį laiką dirbančios pedagogės. Miesto darželių pedagogėms yra žinomos R. Sriubienė, D. Talačkaitė, kitų darbo patirtis išryškėjo neseniai ir kol kas – tik įstaigoje. Aukštesnę ir aukščiausią kvalifikaciją įgijusios ugdytojos jau dešimtmetis (ir daugiau) dalinasi patirtimi ir respublikoje – J. Urnižienė, L. Statkevičienė, A. Speičienė, R. Žukauskienė, R. Adomaitienė.

Stenduose dauguma pedagogių rodo savos ugdymo metodikos ypatumus. A. Rašytinienės pranešimas praplečia vaikų ugdymo turinį aplinkosauginiais aspektais. D. Juravičienė aprašo projekto metodo taikymo grupėje patirtį. R. Sriubienė pasakoja apie vaikų vaizduotės lavinimą integruojant dailės ir žodinę raišką. D. Bitinienė atskleidžia organizuojamų kelionių įtaką visuminiam vaikų ugdymui. Auklėtojos, įgijusios muzikinį išsilavinimą, didesnį dėmesį skiria muzikos taikymui vaikų ugdyme. D. Paškauskaitė supažindina su muzikiniais žaidimais grupėje, D. Kaminskienė pasakoja apie ugdymo individualizavimą pasitelkiant muziką. V. Vaičiulienė atskleidžia muzikos galią kasdieniniame vaiko gyvenime. Bendrystei ir bendradarbiavimui skirti D. Talačkaitės ir V. Bielskienės stendai.

Kitos pedagogės bando apibendrinti dešimtmečio ir ilgesnę patirtį, išskirdamos svarbiausias savo metodikos struktūrines dalis. Išsamesnius pranešimus pristato dailės, muzikos, šokio pedagogės, kūno kultūros pedagogė R. Naujokaitė, logopedė L. Nefaitė. Meno metodo raida, apibendrinant darželio 20-metį, pateikta R. Adomaitienės stende.

Trijų stendų autorystė kolektyvinė, nes ir Juose pateikta ilgametė renginių tradicija – ne vieno žmogaus darbas. Tai – Tėviškės, Motinos dienos ir Adventiniai renginiai, kurių vaizdus galima matyti ir šalia esančiuose kataloguose.

Du darželio vadovių R. Žukauskienės ir V. Bielskienės stendai skirti išleistų metodinių priemonių pristatymui.

Stendinių pranešimų stilius įvairus: nuo minčių koncentravimo talpiais sakiniais iki emociškai spalvingo Dovilės pranešimo. Dauguma pranešimų iliustruojami nuotraukomis. Metodinių darbų ekspoziciją sudaro 21 stendas.

Paroda veikia nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki gruodžio 13 d.

Dr. Rimanta Adomaitienė

Kauno menų darželio „Etiudas“ metodininkė organizatorė

Nuotraukos

DSC_0614

DSC_0627

DSC_0635

DSC_0647

Additional information