Šiandienos mokykloje netyla diskusija apie ne(norą) mokytis. Pasak L. Jovaišos, kad asmenybė veiktų kryptingai, reikia motyvuojančios situacijos. Tik vidinių paskatų (poreikių, minčių, emocijų) ir motyvuojančios situacijos sąveika gimdo motyvaciją, o šioji – veiksmus ir veiklą.

Kodėl svarbi ugdymosi/mokymosi motyvacija? Motyvacija pakelia vaiką iš sustingimo į susidomėjimą. Mokymosi kokybė priklauso ir nuo to, ar mokinys domisi mokomuoju dalyku. Motyvacija yra stipriausias veiksnys, lemiantis mokymosi sėkmę. Pozityvios mintys, pozityvus elgesys didina susitelkimą į mokymąsi, tikėjimą savimi. Kiekvienas ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtojas pasakys, kad ugdymosi motyvacija stiprėja, jei vaikas patenkina vienus svarbiausių poreikių – sėkmės, pripažinimo, vadovavimo... Ugdydami vaikus, sunkumų patiria ir pedagogai, ir tėvai. Labai svarbu išsiaiškinti, kaip mokytojai/auklėtojai ir tėvai aiškina vaikų elgesį. Svarbu, kokią įtaką suaugusieji ir vaikai daro vieni kitiems, kokie santykiai vyrauja tarp vaikų ir suaugusiųjų, kaip tarpusavyje bendraujama.

Pasidalyti gerąja patirtimi, aptarti sėkmes ir nesėkmes motyvuojant vaikus 2017 m. gegužės 18 dieną į Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklą – daugiafunkcį centrą rinkosi pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai, ugdymo įstaigų vadovai. Vyko metodinė-praktinė konferencija ,,Pedagogo vaidmuo skatinat ugdymosi motyvaciją“. Konferenciją organizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Aleksandro Stulginskio mokykla – daugiafunkcis centras.

Į konferenciją buvo pakviesti ir bažnyčios atstovai. Pirmoje konferencijos dalyje pranešimą skaitė Gerojo Ganytojo parapijos kunigas teol. lic. Nerijus Pipiras. Ir bažnyčios, ir mokyklos uždavinys – ugdyti asmenybę. Daugėjant silpnų ir nevieningų šeimų – ,,mokykla įgyja misionieriško polėkio“. Kunigas Nerijus akcentavo, jog ,,svarbu, kad mokinys patirtų asmeninį pavyzdį su pavyzdingais auklėtojais. Mokymas yra veikla, pasižyminti ypatingu moraliniu gyliu, tai viena kilniausių ir kūrybingiausių žmogaus veiklos sričių: mokytojas formuoja ne vien tik inertišką medžiagą, bet paties žmogaus dvasią“. Bažnyčios pozicija aiški, nes ,,ugdymo procese turi kryžiuotis viena kitą papildančios kultūros ir tikėjimo sritys. Juk žinios, pateiktos neatsiejamai nuo tikėjimo, tampa išmintimi ir gyvenimo vizija“.

Konferencijos dalyvių nuomone, vis daugiau tėvų vaikų auklėjimą priskiria tik darželiui ar mokyklai. Todėl labai svarbus tėvų ir mokytojų dialogas. Šią temą gvildeno Kauno Žaliakalnio progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Rima Dėdynienė ir Edita Ružinskienė. ,,Psichologinio klimato įtaka mokymuisi“ – tai Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotojų Taisijos Kovalenkinos ir Rūtos Barkauskienės pranešimas. Pasak pranešėjų, vienas svarbiausių kūrybiškumui palankios aplinkos rodiklių mokykloje – palankus emocinis klimatas, kuriamas visų bendruomenės narių. Saugi, emociškai stabili mokyklos aplinka motyvuoja vaiką siekti  geresnių rezultatų. Dainavos progimnazijos SEU (socialinio emocinio ugdymo) ir fizikos vyresnioji mokytoja Alfreda Petrošienė akcentavo socialinio emocinio ugdymo svarbą skatinant ugdymosi motyvaciją.

Esame tokie skirtingi, todėl sunku pasakyti, koks vaikas yra labiau „kitoks" nei visi. Vieno kitoniškumas yra negalia, kito – ypač ryškūs talentai, trečio – kitas tikėjimas, o ketvirto – ypatingasis poreikis ... ,, Mokykla turėtų atsižvelgti į kiekvieno išskirtinumą, ugdymosi poreikius bei galimybes“, – teigė Kauno Žaliakalnio progimnazijos logopedė ekspertė Valentina Kalėdienė.
Pranešėjai (daugiausia ikimokyklinio ugdymo pedagogai) pristatė meninės raiškos būdus. Kauno menų darželio ,,Etiudas“ šokio pedagogė metodininkė Audronė Speičienė, teatro vyresnioji pedagogė  Dovilė Talačkaitė dalijosi patirtimi apie vaikų ugdymą meno metodu. Lopšelio-darželio ,,Girinukas“ direktorė Renata Drulienė, logopedė ekspertė Salvinija Jagelevičienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė Gražina Maliukevičienė kalbėjo apie animacinių filmų kūrimą, herojus.

,,Vaikų ugdymas per vaidybinę veiklą“ – tai Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo pedagogių Aistės Bendaravičiūtės ir Neringos Dėdėlienės pranešimo tema. Vaikams svarbu įsiklausyti vieniems į kitus, suvokti mintį, perteikti emocijas žodinės ir nežodinės raiškos formomis.

Mokymo(si) turinio formų ir metodų veiklos įvairovė efektyvina ugdymo procesą, plėtoja mokinių intelektinius gebėjimus. Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro chemijos ir žmogaus saugos mokytoja metodininkė Virginija Virbaitienė pristatė ,,Mąstymo žemėlapius“. Vaiko motyvacija skatinama  taikant informacines technologijas (Kauno lopšelio-darželio ,,Židinėlis“ vyresniosios socialinės pedagogės Sandra Laurikaitienės pranešimas), netradicinius metodus ir netradicines veiklas (lopšelio-darželio ,,Girinukas“ pedagogės metodininkės Gražina Maliukevičienė ir Irena Juškienė bei pedagogė ekspertė Renata Jurgelevičienė, Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo vyresnioji pedagogė Vilida Kvietkauskienė ir auklėtoja Jurita Raugevičienė).

Kiekvienas mokinys turi idėjų, tik reikia sudaryti sąlygas jas įgyvendinti, susikurti patiems mokiniams taisykles. Apie ugdymo integraciją, kaip daugiaaspektį reiškinį, kalbėjo Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro geografijos mokytoja metodininkė Aldona Vėlyvienė ir kūno kultūros mokytojas Mantas Brazionis. Teminę tarpdalykinę integraciją pristatė Kauno Dainavos progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Auksė Urbonienė.

Kiekvieno vaiko ugdymo specifiką lemia pedagogų, vaikų bei tėvų aktyvumas, todėl svarbūs tinkamai parinkti ugdymo metodai, tarpusavio bendradarbiavimas. Su projektinėmis veiklomis, kuriose dalyvauja ir tėvai, supažindino  Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro vyresniosios  mokytojos  Loreta Milaikienė, Ingrida Norbutienė, Ina Dubauskienė, Vilma Kazlauskienė, Loreta Gudienė. Todėl ryšiai su tėvais tampa glaudesni, o drauge praleistas laikas vertingas visai šeimai.

Svarbu, kad kiekvienas vaikas būtų įvertintas. Ikimokyklinio amžius ugdytinių vertinimo būdus pristatė Kauno lopšelio-darželio ,,Sadutė‘‘ ikimokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė Virginija Skukauskienė.

Socialinės aplinkos gerinimas neatsiejamas nuo neformaliojo ugdymo veiklų. Tinkamai parinkta popamokinė veikla motyvuoja mokinį, skatina siekti aukštesnių mokymosi rezultatų, ugdo kūrybingumą (Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro anglų kalbos vyresniosios mokytojos Rūtos Glodenienės,  Martyno  Mažvydo pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojos metodininkės Daivos Sperskaitienės pranešimai).

Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Milda Martinaitienė džiaugėsi, kad dažnai veiklas veda tėveliai. Žinoma, tėvų ir pedagogų  bendradarbiavimas naudingas ne tik vaikui. Mokytojai, turėdami galimybę pažvelgti į šeimos kontekstą, gali aiškiau suvokti vaiko poreikius, lanksčiau pritaikyti ugdymo technikas.

Vidinės motyvacijos įtaką ugdymui(si) savo pranešime nagrinėjo Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja Jolanta Urbanaitė ir ugdymą organizuojanti skyriaus vedėja Egidija Laurinavičienė.  Prelegentės pristatė dvejų metų tyrimo rezultatus – veiksnius, labiausiai skatinančius bei slopinančius motyvaciją. Žinoma, motyvacija stipri, kai išorinė ir vidinė motyvacija veikia viena kryptimi.

Taigi, šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais ,,pasaulio ateitis priklauso jauniems“.

Jolanta Urbanaitė,
Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro
direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Additional information