„Mokykla – tarsi duonos kepykla. Tešlą užminko tėvai: nuo jų priklauso, juoda ar balta bus duona, skani ar ne. Todėl, jei tėvai iš mūsų laukia ragaišių, tegul nepamiršta šio to į tešlą įberti.
Mokyklos misija – gerai tą tešlą iškepti, neprideginti. Jei tešla bus bloga – kepėjo meistriškumas nepadės – duona bus suskrudusi ir neskani. Iškepti skanią ir skalsią duoną – didelis menas“ (Just. Marcinkevičius)

2012 m. balandžio 27 d. Kauno Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje vyko respublikinė metodinė-praktinė mokytojų ir mokinių tėvų konferencija ,,Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo kultūra: vieningai vardan vaiko”. Ją organizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras ir Kauno Martyno Mažvydo vidurinė mokykla.

Konferencija buvo orientuota į įvairių dalykų mokytojus, klasių auklėtojus ir mokinių tėvus, kurie suvokia, jog vaikų vystymasis priklauso nuo to, kokie yra jų santykiai su mokykla ir tėvais. Tie ryšiai suformuoja vaiko mąstyme suvokimą, koks yra jis pats ir pasaulis aplink jį, kokie jo santykiai su aplinkiniu pasauliu. Būtent šie ryšiai formuoja vaikų santykius su kitais žmonėmis, draugais ir visu išoriniu gyvenimu.

Dėl daugelio vaiko bėdų dažnai tėvai yra linkę kaltinti mokyklą, bet juk visuomenė ir valstybė yra tokia, kokia yra šeima. Šeimoje atsinaujina visuomenė, ugdoma jos pamaina, išsaugomas tautos identitetas. Šeimoje, kaip mažutėje valstybėje, tėvai pirmieji tampa savo vaikų auklėtojais. Jie saugo ir gina savo atžalas, perduoda jiems šeimos bei tautos tradicijas, skiepija žmoniškąsias vertybes. Vaikai, nuo pirmųjų dienų patyrę savo šeimos šilumos meilę, vieni kitų pagarbą, išmoksta gerbti ir mylėti kiekvieną žmogų, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais. Tokiose šeimose išauga geri žmonės, geri savo Tėvynės piliečiai.

  Kiekvienas vaikas yra savita individualybė, kaip ir tėvai, todėl detaliai apibūdinti geriausius vaikų ir tėvų tarpusavio santykius yra labai sudėtinga. Nėra paprastos vaikų auklėjimo formulės, kuri parodytų, ką ir kaip kiekvienoje situacijoje reikia daryti. Tėvai, priešiški vaikams ir atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems ir asocialius vaikus. Vaikai, kurių tėvai labai kritikuoja, įžeidinėja ir nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo savimi jausmą. Vaikai, kurių tėvai nejautrūs vaikų požiūriui, mažiau sugebės suprasti ir atsižvelgti į kitų žmonių požiūrį. Laimingus ir draugiškus vaikus užaugina tėvai, suprantantys ir priimantys savo vaikus tokius, kokie jie yra, myli juos.

Todėl konferencijos metu buvo aiškinamasi, ko reikia pilnaverčiam vaiko brendimui, kodėl yra svarbu glaudžiai bendradarbiauti šeimai ir mokyklai, kaip vieningai rūpintis vaiko gerove, kokia turi būti mokytojų ir tėvų bendravimo kultūra, kokias opias problemas galima išspręsti veikiant išvien. Buvo dalinamasi idėjomis, kuriomis grindžiama šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo samprata, tariamasi, kaip tobulinti mokytojų ir tėvų bendravimo kultūrą, ieškoma kelių ir būdų vaikų auklėjimo problemoms spręsti.

Konferencijoje užsiregistravo daugiau kaip 100 dalyvių iš Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Raseinių, Gelgaudiškio ir kt. Mokyklos direktorė Juzė Grigalienė pasveikino susirinkusius ir pasidžiaugė akivaizdžiu susidomėjimu išties aktualia konferencijos tema. Po gražaus muzikinio sveikinimo (choreografė E.Glinskienė ir choro vadovė E.Verzienė), kalbėjo Seimo narys, profesorius Arimantas Dumčius. Jis išsakė susirūpinimą dėl šąlančių ir yrančių santykių šiuolaikinėse šeimose ir palinkėjo visiems konstruktyvaus darbo, ieškant problemų sprendimo kelių.

Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė LSMU Sveikatos tyrimų instituto profesorius Apolinaras Zaborskis (pristatė ir komentavo tyrimus apie bendravimo su tėvais reikšmę paauglių gyvensenai); Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Vytautas Dumčius ir psichologė Giedrė Šliogerytė (pasidalino nauja metodika – grupių tėvams vedimo patirtimi); Kėdainių rajono savivaldybės Akademijos gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Vitalija Strautnikienė ir tėvų atstovė, Kėdainių 2012 metų Moteris–Mama Elena Černeckienė (kalbėjo apie mokyklos ir šeimos vienybę, kuriant vaiko asmenybę); Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos tarybos narė, psichologė-psichoterapeutė Skaistė Lasienė (iškėlė bei aiškiai suformulavo tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo problemas ir pasiūlė jų sprendimo kryptis); Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos tarybos narė, teisininkė Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė (pateikė siūlymus, kaip sugyventi mokyklos bendruomenėje).

Po pertraukėlės dalyviai dirbo grupėse. Pirmosios grupės diskusijų tema buvo „Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo kultūros geroji patirtis bei tobulinimo gairės“ (moderatorius – Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Greta Riaubienė). Antroji grupė diskutavo opesne tema – „Vaikų, tėvų ir mokytojų santykių problemos bei jų sprendimo galimybės“ (moderatorius – Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos etikos mokytoja metodininkė Ilona Čimžienė).

Konferencijoje buvo iškeltos mokinių-tėvų-mokytojų bendradarbiavimo problemos ir aptartos jų sprendimo galimybės, pasidalinta gerąja kūrybiško požiūrio į šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą patirtimi. Nuoširdžiai tikimės, kad pasitelkus novatoriškas iniciatyvas, sustiprės šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas, teigiamai įtakojantis vaiko vystimąsi.

Nuotraukos

Darbas grupese

J.Grigaliene, V.Dumcius ir A.Dumcius

LSMU profesorius Apolinaras Zaborskis

Muzikinis sveikinimas

Psichoterapeute Skaiste Lasiene

Additional information