Šiandien ekologinė tema aktuali visame pasaulyje, todėl plačiai kalbame apie tai, kaip reikia auginti atsakingą vartotoją, gebantį rūpintis savimi ir supančia aplinka. Ekologija negali būti analizuojama kaip atskira tema, kadangi tai ne atskiras mokslas, o požiūrio į mus supančią aplinką, save, savo ir aplinkinių sveikatą formavimas.

Ugdymas gimnazijoje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas grindžiamas bendrojo ugdymo bendrosiomis programomis, tačiau į jų turinį integruojamos ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo turinys. Didžiausias dėmesys skiriamas ekologijai. Pamokos vyksta ne tik klasėje, bet ir žaliosiose gimnazijos aplinkose, taip pat gimnazijos partnerių edukacinėse erdvėse, Kauno Moksleivių aplinkotyros centre, VDU botanikos sode, Aleksandro Stulginskio universitete, natūralioje gamtinėje aplinkoje: miškuose, draustiniuose ir pan. Mokoma ne atskirų izoliuotų dalykų, bet akcentuojamas visuminis poveikis, kurio tikslas – žmogus su gilesnėmis žiniomis ir ekologinėmis kompetencijomis.

Ekologijos ir aplinkos technologijų mokslas integruojamas į visus mokomuosius dalykus, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, projektus nuo pačių mažiausių pirmokėlių iki dvyliktokų. Mokyklos ugdymo turinys papildytas papildomu privalomu dalyku – gamtamoksliniais tyrimais, kuriuos mokosi visi mokiniai.

Ekologinis ugdymas pradedamas nuo pačių mažiausių. Pradžioje formuojamas mokinių emocinis ryšys su gamta, leidžiama patirti pažinimo jausmą, išgyventi džiugias teigiamas emocijas, prisiliesti prie aplinkos kūrimo ir išsaugojimo savo rankomis. Formuojamas vertybinis požiūris, skatinantis tausoti savo aplinką, globoti gyvūnus, kurti gamtos grožį. Vėliau mokiniai ima domėtis naujais aplinkos technologijų dalykais, atsiranda noras aktyviai veikti, rūpinantis savo ir aplinkos saugumu, įgyjamos papildomos žinios, leidžiančios rasti ekologinių problemų sprendimus.  

Ugdymo procese akcentuojamas patirtinis mokymas. Pažinimas vyksta ne klasėje, o natūralioje gamtoje, kur atliekami tyrimai, praktiniai užsiėmimai, įvairios veiklos. Pvz., mokiniai patys augina augalus taip pažindami jų savybes. Mokslo metų pabaigoje mokiniai pristato baigiamuosius darbus iš pasirinktų ekologijos aplinkosaugos temų. Organizuojami projektų ciklai, apimantys visas klases nuo mažiausių iki didžiausių. Gimnazija pasirašiusi ir sėkmingai įgyvendina bendradarbiavimo sutartį su Aleksandro Stulginskio universitetu, kuriame naudojasi laboratorijomis, atlieka praktinius, tiriamuosius darbus. Bendradarbiaujant su VDU Kauno botanikos sodu įgyvendinamas projekto ciklas „Nuo sėklos iki arbatos puodelio“. Įgyvendinant šį projektą gimnazijai buvo skirtas 6,5 arų sklypas, kuriuo rūpinosi ir prižiūrėjo augalus patys gimnazijos mokiniai. Visa gimnazijos bendruomenė dalyvauja sistemingai, ciklais organizuojamoje ekologijos ir aplinkos technologijų projektinėje veikloje „Jaunieji Einšteinai“, „Florariumas“, „Žalioji palangė“, „Žaliasis kiemas“ ir kt.

Gimnazija įsitraukė į tarptautinį projektą STEAM, dalyvauja tokiuose projektuose kaip „GLOBE“, „Baltijos jūros tyrimai“, „MARCH“ ir kt. Gimnazijos mokytojai inicijuoja veiklas ir įtraukia mokinius į švietimo partnerių projektus (Kauno VDU Botanikos sodo projektą „Sosnovo Barščių naikinimas“, „Augalų žavadienis“, Aleksandro Stulginskio universiteto nacionalinį konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro respublikinį konkursą „Lietuvos gamtininkas”, daugybę Kauno Moksleivio aplinkotyros centro organizuojamų renginių ir konkursų).  

Po pamokų mokiniams siūlomi ekologinės-tiriamosios, sportinės-sveikatinimo arba kūrybinės raiškos užsiėmimai. Mokiniai gali stiprinti sveikatą lauko aikštynuose rinkdamiesi jiems patinkančią sporto šaką arba užsiimti tiriamąja veikla ar kūrybine raiška.

Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos direktorė Rita Rasikienė,

       Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Žebrauskaitė

 

 

Additional information