FB IMG 1564644025534 9

Pagal Teresėlės Varnagirienės (Pievų Smilgos) dainų rinktinę „Pabūkim su daina“

Nors praėjo jau ne viena diena, bet viduje dar skamba romantiška ilgesinga muzika ir eilės. Jos verčia puslapį po puslapio nuo lopšio, vaikystės, mamos, gimtinės, Tėvynės ir trapios šiandienos. Šventę-koncertą – širdžiai atgaivą – mums padovanojo poetė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos garbės narė, Kūrybinės raiškos asociacijos „Kauno branduma“ narė, pedagogė, aštuonių knygų autorė Pievų Smilga.

 

Į Kauno pedagogų kvalifikacijos centro didžiąją salę šiltą vasaros popietę sugūžėjo kolegos ir svečiai iš visos Lietuvos. Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė LNRS pirmininkė Dalia Buragienė, „Kauno brandumos“ pirmininkas Vitas Petraitis, etnografinio ansamblio „Sūduva“ nariai ir daug kitų nusipelniusių atstovų. Skambėjo žodžiai „talentinga, ryškiausia žvaigždė, šviesiausi linkėjimai – kurti, mylėti gyvenimą, atiduodant jį mums, mūsų Tėvynei...“ Linkėta tikros laimės.

Pievų Smilga atvyko į šventę ne viena! Su ja etnografinis ansamblis „Sūduva“, kurį įkūrė ir jam jau dvidešimtus metus vadovauja autorė. Be to, poetė, švęsdama savo nepilną jubiliejų, atsivežė naujai išleistą savo dainų rinktinę „Pabūkim su daina“. Šią knygą redagavo Aldona Jankauskienė, dainoms natas parengė Balys Lietuvnikas, Rimantas Petrušonis, Juozas Litvinas, Laimutė Jankauskienė. Pievos Smilgos dukterėčia, krikšto dukra Kristina Ferensaitė ją maketavo. Anot jos, viską atliko pati poetė, o jai beliko atlikti tik techninį darbą. Norisi pabrėžti, kad jos viena kitai rodė gana šiltus jausmus, o ir pati knygelė su nuoširdžių žmonių pagalba tapo nepriekaištinga. Knygoje nuotraukos – Birutės Zeigienės.

Pievų Smilga suabejoja: „Kiek jau dienų prabėgo jos gyvenime... Bet pasilieku su viltimi... kol širdys nepražydę. Jubiliejus: ar džiaugtis, ar liūdėti?“ – klausia savęs ir klausytojų... Ir atsako: „Pasitinku drąsiai ir dėkoju savo metams.“ Ir pajuokavo: „Laukiu nuolaidų naujų iš naujai išrinkto Prezidento.“

Skambėk, lietuviška daina,

Tėvų ir protėvių dainuota...

<...> Tegul visa Europa girdi,

Gimtaisiais žodžiais ir gaida,

Įaugdama į ainių širdis!

 

Pievų Smilgos daina pamėgta nuo vaikystės. Mena ji, kaip mama dainuodavo supdama vygę. Šienapjūtės metu dainos garsas ateidavo iš toli. Daina suteikdavo artojui jėgų, ar Lietuvos kariui stiprybės.

Ji kaip malda mūs širdis atgaivina,

Todėl dažniau pabūkim su daina!

 

Džiaugsmingai, svajingai su ansambliu „Sūduva“ ji atliko dainą „Mano vasara“.

Mano vasara, dar neišbėk, ...

... Kol saulė palaukėmis rieda...

 

Poetė, prisiminusi vasaras gimtinėje, Saulėtoje Suvalkijoje, apgailestauja, kad nebėra kur užeiti pabuvoti ir darosi graudu. Dainos „Suvalkijos takais“ priedainis apibūdina tikrovę:

Čia, kur buvo namai,

Nors trumpam pastovėkime,

Nusilenkę žemai,

Prie kapų patylėkime...

 

Šie žodžiai su dainos ritmu gniaužia gerklę ir ritasi ašaros, nes daugelis iš mūsų jau gimtinės esame netekę... Lietuvoje yra daug gražių vietų, bet pati gražiausia – mūsų gimtinė. Ten, kur vaikystės takeliai ir mama...

...Kiek gėlių vėl gegužis pasėjo:

Žydi, kvepia gimtinė mana...

Pienės, žiedus į saulę iškėlę,

Tarsi kviečia – žiūrėk kaip gražu!...

…Eičiau, eičiau gimtinės takeliais,

Į miražą vaikystės manos,

Prisiliesti prie kiemo vartelių,

Prie sudiržusių rankų mamos.

 

Kaip didingai skamba! Tikrovė ir gelmė gili! Poetės dainos posmai paliečia giliai kiekvieno širdį.

Kur gimtinė, ten ir mama. Ačiū, mama, gerumo ir meilės pilna, kad tavo širdies šiluma ir šiandien globoja mane. Poetė mena mamą su ant smilgos suvertomis žemuogėmis, jaukioje išdabintoje sodybos seklyčioje, rišančią pačios išsiuvinėtą skarelę einant į bažnyčią...

Nepamirštamas ir darbštuolis tėvužėlis. Tai jis kėlėsi su aušra ir eidavo gulti su tamsa. O kai iškeliavo mama, pasiliko vienas. Dukrelė Teresėlė sako:

Dar lauk ir tikėk – mes visi susitarę,

Užklysim, apsupsime tave ratu.

Ir vėl kaip vaikystėje klegesiu savo

Sutriuškinsim tylą namų.

Dainoje „Tėve, neliūdėk“ skamba:

Jau sūnus užaugo ąžuolėlis,

O dukrelė – kaip žalia rūta,

Skamba dainos sodžiuj, skamba vėlei...

 

Iš vaikystės prisiminimų iškilęs ir brolelio paveikslas: Girdžiu kaip brolelis dalgelį plaka... Kai nupjaus šienelio tris pradalgėlius, aš pas jį nuveisiu su lauknešėliu...

Poetė skaudžiai išgyvena dėl svetur išvykusių mūsų tautiečių, dažnai dėl gerovės palikusių namus, vaikus, savo senus tėvus.

Tušti namai – jau užrakinti,

Kam palikai vaikus auginti?

Jau negali jų apkabinti ir prisiglaust.

 

Autorė dainoje „Grįžk jau namo“ kviečia sugrįžimui:

...Laukiam visų, vėl sugrįžtančių,

Laukiam visų, pasiilgstančių,

Juk čia visų mūs Tėvynė – Lietuva...

 

Vienas iš klausytojų kompozitorius, poetas Vytautas Naraškevičius, nesulaukęs koncerto pabaigos, pasidžiaugė tokiomis gražiomis, ilgesingomis Pievų Smilgos dainomis. Po dainos Kaunui atsistojo visa salė ir susikabinę rankomis visi dainavo.

Pievų Smilga daina ir jos sukurtomis eilėmis atidavė pagarbą Angelui Sargui, prašydama:

Angele sarge, globoki mane,

Žemės takais vedžioki mane,

Dieną ir naktį būk su manimi,

Pasitikiu Tavimi.

 

Po pertraukos etnografinio ansamblio „Sūduva“ dalyviai išmaniai pasipuošė klasikinio retro stiliaus drabužiais ir tęsė koncertą, dainavo, šoko „Prisiminimų tango“. Skambėjo dainos Lietuvai „Būk gyva“, meilės romansai ir šlageriai. Autorė gražiomis puikiomis humoristinėmis dainomis prisiminė ir savo Pirmąją meilę, linkėjo visiems žydinčios meilės širdims, pabrėždama, kad meilė amžina ir širdis bus jauna amžinai.

Šventė truko ilgiau nei įprastai, bet laikas visiškai neprailgo. Iš jos kiekvienas išsinešėme skaidrios šaltinio tėkmės – gėrio, grožio ir prisiminimų versmės. Pievų Smilga apžvelgė visus gyvenimo tarpsnius, į juos įkomponuodama linksmas, ilgesingas ir ironiškas dainas... Atidavė pagarbą vaikystei, jaunystei, gimtinei, Tėvynei ir savo brangiems žmonėms.

Puiki nuotaika švytėjo veiduose, o ir siela buvo užpildyta džiugesiu. Tokios šventės labai reikalingos, nes jos suvienija ir praturtina. Už tai esame dėkingi poetei Pievų Smilgai. Lai niekada jai nepritrūksta energijos ir dvasinės šilumos, kurią dovanoja kitiems. Dėkingi esame ir ansamblio „Sūduva“ dalyviams.

Lai Teresėlės – Pievų Smilgos – žodžiai pasilieka gyvi: širdis bus jauna amžinai...

Žurnalistė, rašytoja, poetė

Saulutė Genovaitė Markauskaitė

 

Additional information