Vieną iš pirmųjų renginių, skirtų Lietuvos valstybės šimtmečiui bei 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Basanavičiui atminti, suruošė Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (KPKC) (direktorė Rasa Bortkevičienė) kartu su Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga (LNRS) (Valdybos pirmininkė Dalia Buragienė) ir Kauno Šilainių bendruomenės centru (KŠBC) (direktorė Rima Andriulionienė).  2018 m. sausio 18-ąją KPKC bibliotekoje vyko dainų ir eilių popietė ,,Delnuose Lietuva“.

Įžiebę trispalves žvakes KŠBC ansamblietės „Slaunos su škarpetkutėm“ (vadovė Herminija Vokietaitienė) šventę pradėjo liaudies daina „Kur aisiu aisiu, / Kur būsiu būsiu / Vis Lietuvas neažmiršiu...“, užrašyta aukštaičių tarme.

Pranešimą „Pažadinęs Lietuvą“ apie Lietuvos nepriklausomybės idėjos tėvą, 1918 metų signatarą Joną Basanavičių perskaitė prof. Antanas Žiliukas. Jis taip pat padeklamavo keletą eilėraščių iš savo naujausios knygos „Šlamant Tėvynės ąžuolams“ (2017).

Antano Žiliuko pranešimą tėvų ir senelių pasakojimais apie J. Basanavičių papildė, iš Ožkabaliams gretimo Grajauskų kaimo kilusi, „Kauno Branduma“ narė Ilona Orinienė. Tarsi patvirtinimas apie Lietuvos kalnelius ir smėliakalnius nuskambėjo Antano Baranausko žodžiais sukurta daina „Giedu dainelę...“.

Savo eilėraščius Aldona Jankauskienė („Lietuvos patriarchui“) ir signataro giminaitis Algirdas Vieraitis („Joną Basanavičių prisimenant“) dedikavo Jonui Basanavičiui. Kiti LNRS bei ,,Kauno Brandumos“ nariai savo kūrinius skyrė Tėvynei, Lietuvai. Tai Zenė Sadauskaitė, Pranas Jurkonis, Živilė Baltė-Baltušnikaitė, Danutė Vaskelaitė, Bena Serapinienė, Jadvyga Strašinskienė...

Jaudinančią istoriją papasakojo Zita Pranckevičienė apie savo tėvelio mirtį perpildytame tremtinių vagone, kai jo lavoną išmetė iš traukinio pakeliui į Sibiro platybes.

Kaunietė, vilkėjusi tautiniais rūbais, Julija Staniulytė-Čiurinskienė perskaitė jai nežinomo autoriaus, bet nuo vaikystės saugomą eilėraštį „Lietuva“, bei ištrauką iš dailininkės Algirdos Karaliūtės ir poetės Giedrės Milukaitės knygos „Pilnaties godos“ (1999) kūrinio „Lietuvos krikštas“.

Dauguma popietės dalyvių apgailestavo, kad vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių emigruoja ilgainiui pamiršdami savo Tėvynę, gimtąją kalbą. Lyg  ir nuoskaudos apibendrinimui renginio vedėja perskaitė 2017-12-24 į amžinybę iškeliavusio LNRS nario Stasio Bulzgio eilėraštį „Kryžių kalnas tyli“. Vyriausiasis šventės dalyvis Vytautas Naraškevičius paprašė Tylos Minute pagerbti visus amžinybėn išėjusius, daugiau ar mažiau Lietuvai nusipelniusius, brolius ir seseris bei pakvietė telktis į stipresnės ir brandesnės Lietuvos ateities kūrimą. Gražiu minties tęsiniu tapo  Irenos Druskytės-Žurumskienės žodžiai iš eilėraščio „Tėvynei“: „...kartu mes aukim – aš pasensiu, / o tu tvirtėsi su nauja karta/... /nevyk vaikų / iš tėviškės pastogės, / apglėbusi visus, / laikyki juos tvirtai.“

Skaudžiausius gyvenimo atvejus – vargus, karus, tremtį – lietuviai nuo seno slopindavo eilėmis bei dainomis. Kūryba, melodijų skambesys ramindavo ir keldavo žmonių dvasią naujam gyvenimui nepakenčiamose sąlygose. KŠBC ansamblio vadovė Herminija Vokietaitienė popietei „Delnuose Lietuva“, be jau minėtų dainų, parinko gerai žinomas: Maironio žodžiais „Eina garsas Prūsų žemės“; liaudies sukurtą – „Du smuikai pravirko vakarėj tyloje...“, todėl kartu su „Slaunomis...“ dainavo visi šventės dalyviai.

Gražiausi džiaugsmo, padėkos žodžiai, linkėjimai mylimai Lietuvai ir jos žmonėms, tartum malda, skambėjo iš Linos Opulskienės lūpų.

Už lango sukūriuojant smulkioms, baltutėms snaigėms, KPKC bibliotekoje aidėjo, paskutiniu šventės akordu tapusi, Bernardo Brazdžionio žodžiais sukurta daina „O atsimenu namelį“. Ji kiekvieną šventės dalyvį (o jų buvo pilna salė) mintimis nešė per laukus prie gimtojo namelio, kur jaukus motulės niūniavimas tarsi skriejo per Šimtametę Lietuvą...

Popietės dalyviai neskubėjo skirstytis. Jie domėjosi bibliotekininkės Irenos Valentukonienės surengta knygų apie Joną Basanavičių parodėle bei Aldonos Jankauskienės sudarytu aplanku „1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir signatarai“ (Kaunas, 2011m.), kurį autorė padovanojo Kauno apskrities viešajai bibliotekai. Žmonės gėrėjosi drąsia ir kilnia signatarų misija vardan Lietuvos valstybės.

Jaukus ir betarpiškas bendravimas kėlė naujų minčių ir idėjų prasidedančiojo antrojo Lietuvos šimtmečio labui.

                                                                     KŠBC ir LNRS narė

                  Julija Augustauskienė